Žyvilės reikšmė nėra visiškai vienodai aiškinama lietuvių vardų šaltiniuose. Dažniausiai ji siejama su lietuviškais žodžiais „žyvilas“ arba „žyvilė“, reiškiančiais spindėjimą, švytėjimą ar šviesos blyksnį. Todėl pažodinė interpretacija galėtų būti „švytinti“, „spindinti“ arba „skleidžianti šviesą“.
Kitas aiškinimas sieja vardą su gyvybingumo ir gyvasties vaizdiniais. Tokiu atveju Žyvilė simboliškai aiškinama kaip „gyvybinga“ arba „pilna gyvybės“. Šis aiškinimas nėra toks patikimai pagrįstas kaip šviesos simbolika, todėl jį reikėtų vertinti atsargiai.
Lietuvių kultūroje šviesa dažnai siejama su saule, aiškumu, budrumu ir dvasiniu gyvybingumu. Baltų pasaulėvaizdyje šviesos vaizdiniai buvo susiję su gamtos ciklais, saulės galia ir metų laikų kaita. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis įrodymas apie vardo reikšmę.
Žyvilė gali būti suvokiama kaip švytėjimo, gyvybės ir vidinio spindesio simbolis. Tokia interpretacija remiasi žodžių asociacijomis, todėl neapibūdina konkretaus žmogaus savybių. Skirtinguose šaltiniuose gali būti pateikiamos šiek tiek kitokios reikšmės.
