Žymantas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žodžiu „žymus“. Lietuviškai šis žodis reiškia garsų, pastebimą, išskirtinį arba plačiai žinomą. Todėl pažodinė vardo interpretacija gali būti siejama su žymumu ir išskirtine padėtimi.
Vardo reikšmė nėra paremta vienu visiškai neginčijamu žodyno apibrėžimu. Kalbotyroje tokie vardai dažnai aiškinami pagal jų kamienų sandarą ir senąją vardų simboliką. Pirmasis kamienas žym- aiškiai siejamas su pastebimumo, žinomumo ir atpažįstamumo sąvokomis.
Žymantas gali būti suprantamas kaip „žymus žmogus“ arba „tas, kuris palieka pėdsaką“. Tokia formuluotė yra simbolinė interpretacija, o ne tiesioginis istorinis vertimas. Senųjų baltų vardų tradicijoje reikšmės dažnai išreiškė pageidaujamas gyvenimo savybes, visuomeninį pripažinimą ar gerą atminimą.
Skirtingais laikotarpiais žymumo sąvoka galėjo reikšti skirtingus dalykus. Vienu metu ji sieta su garbe, kitu – su kilnia kilme, veiklumu ar visuomenės pagarba. Šiuolaikiniame vartojime Žymantas dažniausiai suvokiamas kaip lietuviškos kilmės vardas, kurio pagrindinė reikšmė siejama su žinomumu ir išskirtinumu.
