Žygintas yra lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žodžiais „žygis“ ir „ginti“. Pažodžiui jis gali būti aiškinamas kaip „žygio gynėjas“ arba „tas, kuris gina žygyje“. Pirmasis dėmuo nurodo kelią, veiksmą, kelionę ar karinį žygį. Antrasis dėmuo siejamas su gynyba, saugojimu ir atsakomybe.
Šio vardo reikšmė nėra apibrėžta vienu visuotinai patvirtintu žodyno vertimu. Lietuvių vardų aiškinimuose dažniausiai pateikiamas sudėtinis, simbolinis paaiškinimas. Kita galima interpretacija – „ginantis per žygį“ arba „kovos kelią saugantis žmogus“. Šie variantai remiasi atskirų kamienų prasme.
Žodis „žygis“ lietuvių kultūroje siejamas su kelione, pastanga ir istoriniu veiksmu. Žodis „ginti“ reiškia saugoti nuo grėsmės arba atstovauti tam, kas laikoma svarbu. Todėl vardas gali simbolizuoti pareigą, ištvermę ir ryžtą. Tai simbolinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta asmens savybių prognozė.
Senosiose baltų vardų tradicijose sudėtiniai vardai dažnai turėjo palinkėjimo funkciją. Tėvai vardu galėjo išreikšti apsaugos, drąsos ar garbingo kelio lūkestį. Žygintas šią tradiciją atspindi per veiksmą ir gynimą žyminčius dėmenis.
