Žygimantas reiškia „pergalės apsauga“ arba „tas, kuris saugo pergalę“. Pažodinė reikšmė siejama su senosios germanų kalbos žodžių junginiu.
Senosios vokiečių aukštaičių kalbos forma Sigimunt sudaryta iš žodžių sigu ir munt. Sigu reiškia „pergalę“, o munt reiškia „apsaugą“, „globą“ arba „gynybą“. Lietuviškas vardas išlaiko abu šiuos reikšmės dėmenis.
Viduramžių Europos tradicijoje pergalė dažnai reiškė ne vien karinę sėkmę. Ji galėjo simbolizuoti teisėtos tvarkos atkūrimą, bendruomenės išsaugojimą ir atsakomybę už kitus. Apsaugos sąvoka buvo siejama su globa, ištikimybe bei pareiga.
Žygimanto reikšmė skirtinguose aiškinimuose pateikiama keliais artimais variantais. Vienur pabrėžiama „pergalės gynėjo“ prasmė, kitur – „pergalingo globėjo“ įvaizdis. Šie variantai remiasi tais pačiais dviem senaisiais žodžiais.
Žygimantas simboliškai jungia pasiekimą ir atsakomybę. Tai nėra pažodinis asmens apibūdinimas, o tradicinis vardo reikšmės aiškinimas. Jo prasmė susijusi su apsaugos, pergalės ir globos vaizdiniais.
