Zygfrida reiškia „pergalės taika“ arba „taika pergalėje“. Ši reikšmė siejama su dviem senosios germanų kalbos žodžiais: sigu reiškia pergalę, o fridu – taiką.
Pažodinis junginys pabrėžia ne vien karinį laimėjimą. Jis nurodo taiką, kuri pasiekiama po konflikto, išbandymo ar svarbios kovos. Todėl reikšmėje susilieja pergalės idėja ir santarvės siekis.
Germanų tradicijoje pergalė dažnai buvo suvokiama kaip garbės, apsaugos ir bendruomenės išlikimo ženklas. Taika reiškė saugumą, tvarką bei susitarimą tarp žmonių. Šių sąvokų junginys turėjo stiprų kultūrinį ir simbolinį krūvį.
Viduramžių pasakojimuose pergalė neretai buvo siejama su teisėtu valdovu arba kilniu gynėju. Taikos motyvas pabrėždavo pareigą atkurti tvarką po kovos. Šiame kontekste Zygfrida gali būti aiškinama kaip pergalės ir susitaikymo junginys.
Kai kuriuose aiškinimuose pirmenybė teikiama reikšmei „taikos pergalė“. Kituose pabrėžiama „pergalę nešanti taika“. Abi interpretacijos remiasi tais pačiais germanų kalbos dėmenimis ir skiriasi tik jų akcentu.
Šiuolaikiniame simboliniame aiškinime Zygfrida siejama su gebėjimu įveikti sunkumus, išlaikant santarvę. Toks aiškinimas yra kultūrinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta savybė.
