Žydrutė siejama su lietuvišku būdvardžiu „žydras“, reiškiančiu šviesiai mėlyną, skaidrią arba dangaus spalvą. Žodis „žydras“ lietuvių kalboje apibūdina spalvą, dažniausiai matomą giedrame danguje, vandenyje ar tolimame horizonte.
Pažodinė vardo reikšmė gali būti aiškinama kaip „žydra“, „mėlyna“ arba „dangaus spalvos“. Moteriška vardo forma suteikia šiam aiškinimui asmeninį ir švelnų atspalvį. Lietuviškoje simbolikoje mėlyna spalva dažnai siejama su dangumi, ramybe, švara ir erdve.
Spalvų tradicijose mėlyna dažnai reiškia santūrumą, pastovumą ir dvasinį susikaupimą. Krikščioniškoje kultūroje mėlyna spalva neretai siejama su dangumi bei Marijos simbolika. Šis ryšys priklauso religinei simbolikai, todėl jo nereikėtų laikyti tiesiogine vardo reikšme.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ir su veiksmažodžiu „žydėti“. Vis dėlto pagrindinė kalbinė sąsaja siejama su žodžiu „žydras“. Žydrutė semantiškai artima gamtos vaizdiniams, kuriuose vyrauja šviesa, dangus ir skaidri spalva.
