Žvainibudo reikšmė nėra vienareikšmiškai patvirtinta patikimuose istoriniuose šaltiniuose. Vardas gali būti aiškinamas kaip senovinis lietuviškas dvikamienis darinys. Pirmasis dėmuo siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „žvainas“, galinčiu reikšti spindintį, šviesų arba žėrintį. Antrasis dėmuo galėtų būti siejamas su šaknimi „bud-“, reiškiančia budėjimą, sergėjimą arba sąmoningą dėmesingumą.
Todėl pažodinis aiškinimas galėtų būti „šviesus budėtojas“ arba „spindintis sargas“. Šis vertimas yra kalbinė interpretacija, o ne neginčijamai nustatyta reikšmė. Senosiose baltų vardų tradicijose šviesa dažnai simbolizavo aiškumą, gyvybę ir dvasinį gyvumą. Budėjimo motyvas galėjo reikšti apsaugą, atsakomybę ir pasirengimą veikti.
Žvainibudas gali būti suvokiamas kaip simbolinis junginys, siejantis šviesą su sergėjimu. Tokia interpretacija atitinka baltų vardams būdingą prasminių dėmenų jungimą. Skirtinguose aiškinimuose pirmasis dėmuo gali būti siejamas su žėrėjimu, o antrasis – su budrumu. Viduramžių ir ankstesnių laikotarpių varduose gamtos vaizdiniai dažnai perteikdavo pageidaujamas gyvenimo nuostatas. Šiuo atveju reikšmė galėtų pabrėžti šviesos ir apsaugos ryšį.
