Zoja reiškia „gyvenimas“ arba „gyvybė“. Ši reikšmė siejama su graikų kalbos žodžiu ζωή, lietuviškai verčiamu kaip „gyvenimas“.
Pažodinė reikšmė nurodo gyvą egzistenciją, gyvybingumą ir gyvenimo tęstinumą. Ji neapibūdina konkretaus žmogaus būdo ar elgesio. Reikšmė pirmiausia veikia kaip simbolinė kalbinė sąvoka.
Krikščioniškoje tradicijoje žodis ζωή dažnai vartojamas kalbant apie gyvenimą, kuris suvokiamas kaip Dievo dovana. Religinėse interpretacijose jis gali reikšti ir amžinąjį gyvenimą. Tokia samprata kyla iš teologinio konteksto, o ne iš kasdienės vardo vartosenos.
Senovės graikų kultūroje gyvybė buvo siejama su gamtos ciklais, atsinaujinimu ir žmogaus egzistencija. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė įgijo daugiau dvasinių atspalvių. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas gyvenimo džiaugsmas, tačiau tai yra simbolinė interpretacija.
Zoja gali būti suprantama ir kaip gyvybės, atsinaujinimo bei egzistencijos ženklas. Šios asociacijos priklauso nuo kultūros, laikotarpio ir asmeninio vardo suvokimo. Pagrindinė pripažinta reikšmė išlieka „gyvenimas“.
