Zita dažniausiai aiškinamas kaip itališkas žodis, reiškiantis „mergaitę“ arba „jaunuolę“. Šis aiškinimas siejamas su senesne Toskanos tarmės forma zita. Pažodinė reikšmė nurodo jauną, netekėjusią merginą, o ne konkrečią žmogaus savybę.
Kalbotyroje pateikiama ir kita nuomonė. Kai kurie šaltiniai vardą sieja su lotynišku žodžiu cita, reiškiančiu „greita“ arba „skubi“. Ši versija nėra vienodai pripažįstama, todėl ją reikėtų vertinti atsargiai. Skirtingi vardų žinynai gali pateikti vieną arba abi reikšmės interpretacijas.
Katalikų tradicijoje Zita reikšmė susijusi su šventosios Zitos gyvenimo istorija. Ji laikoma tarnystės, sąžiningumo ir atsidavimo pavyzdžiu. Šie bruožai priklauso religinei simbolikai, o ne pažodiniam vardo vertimui. Italų kultūroje vardas ilgainiui įgijo ir pagarbos šventajai atspalvį. Lietuviškoje vartosenoje jis suvokiamas kaip savarankiškas moteriškas vardas. Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suprantama kaip jaunos merginos įvardijimas arba religinis simbolis.
