Zilbertas siejamas su germanišku dvikamieniu vardu Gilbert. Jo pažodinė sandara jungia senosios germanų kalbos žodžius gisil, reiškiantį įkaitą arba kilmingą įkaitą, ir beraht, reiškiantį šviesus, garsus arba spindintis.
Todėl vardas dažniausiai aiškinamas kaip „šviesus įkaitas“, „garbingas įsipareigojimas“ arba „kilmingas ir garsus“. Pirmasis dėmuo senosiose visuomenėse galėjo reikšti ne pažeminimą, o patikėtą žmogų, užtikrinantį sutarties vykdymą. Antrasis dėmuo pabrėžė matomumą, gerą vardą ir garbingą padėtį.
Zilberto reikšmė skirtingose tradicijose gali būti suprantama ir simboliškai. Įkaito sąvoka siejama su pasitikėjimu, atsakomybe bei įsipareigojimu. Šviesos motyvas dažnai reiškia aiškumą, garbę ir išskirtinumą. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginės žodyno reikšmės.
Viduramžių vardų tradicijoje tokie dvikamieniai junginiai dažnai perteikdavo pageidaujamą socialinį statusą. Vėlesniais laikotarpiais pradinė žodžių sandara daugeliui vartotojų tapo nebeatpažįstama. Dėl to Zilbertas šiandien suvokiamas kaip savarankiškas vardas, susijęs su šviesos, garbės ir patikimumo simbolika.
