Žibutė lietuviškai reiškia pavasarį žydintį miško augalą. Tai daugiametė žolė, dažniausiai siejama su kepenine žibuokle. Lietuviškas žodis „žibutė“ į anglų kalbą verčiamas kaip „liverleaf“ arba „hepatica“. Pažodinė reikšmė pirmiausia nurodo konkretų augalą, o ne abstrakčią savybę.
Žibutė simboliškai siejama su ankstyvu pavasariu, gamtos atbudimu ir švelniu grožiu. Mėlyni arba violetiniai žiedai lietuviškoje vaizduotėje gali priminti miško tylą bei pirmąją šilumą. Tokios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, todėl jos nėra žodyno reikšmės faktas.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ir su žodžiais „žibėti“ bei „žibintas“. Šiuo atveju jis simboliškai aiškinamas kaip šviesą skleidžiantis, spindintis vaizdinys. Toks aiškinimas laikytinas antrine interpretacija, nes bendrinėje kalboje žibutė pirmiausia yra augalo pavadinimas.
Gėlės pavadinimas reiškia pavasario pradžią, trapų žydėjimą ir natūralų atsinaujinimą. Šios reikšmės gali būti suprantamos skirtingai, priklausomai nuo šeimos tradicijų bei kultūrinio konteksto.
