Žermena siejama su lotynų žodžiu „germanus“, kuris reiškia „tikras“, „iš tos pačios giminės“ arba „giminingas“. Vėlesnėje vartosenoje ši sąvoka buvo siejama ir su broliu bei seserimi. Todėl pažodinė reikšmė gali būti aiškinama kaip „giminaitė“ arba „sesuo“.
Ši reikšmė simboliškai siejama su artumu, šeimos ryšiu ir patikima giminyste. Tokios interpretacijos priklauso simbolinei vardų tradicijai, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių. Žermena prasmėje pabrėžiamas ryšys su artimu žmogumi, o ne socialinis statusas ar profesija.
Lotynų kultūros aplinkoje žodis „germanus“ pirmiausia nusakė kraujo giminystę ir tikrumą. Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje giminystės samprata kartais buvo išplėsta iki dvasinės bendrystės. Prancūzų kalboje susiformavusi moteriškoji vardo forma išlaikė šį seną semantinį pagrindą.
Kai kuriuose aiškinimuose pirmenybė teikiama reikšmei „tikra“ arba „nuoširdi“. Kituose šaltiniuose labiau pabrėžiama reikšmė „sesuo“ ir šeimos artumas. Abi interpretacijos remiasi tuo pačiu lotynišku žodžiu, tačiau skirtingai išryškina jo prasmės dalis.
