Žeraldas aiškinamas kaip germanų kilmės dūrinys, susijęs su ietimi ir valdžia. Pirmoji dalis siejama su senąja germanų šaknimi *gēr*, reiškiančia ietį. Antroji dalis kildinama iš *waldaz*, reiškiančio valdantį, viešpataujantį arba turintį galią. Todėl pažodinė reikšmė dažniausiai perteikiama kaip „ieties valdovas“ arba „ietimi valdantis“.
Senosiose germanų visuomenėse ietis buvo ne tik ginklas. Ji simbolizavo kario statusą, pareigą ir teisę ginti bendruomenę. Valdžios elementas reiškė atsakomybę už žmones, sprendimų priėmimą ir tvarkos palaikymą. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne asmenybės apibūdinimas.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Žeraldas verčiamas kaip „ieties valdovas“. Kituose šaltiniuose pabrėžiama „ietimi valdantis“ reikšmė. Skirtumas atsiranda dėl skirtingo senųjų germanų žodžių vertimo ir vardo raidos.
Viduramžių Europos tradicijoje tokie dūriniai dažnai išreiškė kario kilmę, valdovo pareigas arba apsaugos idėją. Vėlesniais laikotarpiais karinė reikšmė tapo simbolinė. Ji pradėta sieti su pareigingumu, autoritetu ir gebėjimu saugoti artimuosius. Žeraldas šią prasmę išlaiko per giminingų formų tradiciją.
