Ženevjeva dažniausiai aiškinama kaip „giminės moteris“ arba „savo žmonių moteris“. Šis vertimas siejamas su senąja germanų kalbos žodžių daryba. Joje dėmuo „kuni“ reiškė giminę, šeimą arba kilmę, o „waib“ reiškė moterį.
Pažodinė reikšmė pabrėžia ryšį su bendruomene, šeimos tęstinumu ir priklausymu saviesiems. Tai kalbinis aiškinimas, o simbolinės interpretacijos priklauso nuo kultūros bei laikotarpio. Vakarų krikščioniškoje tradicijoje vardas susijęs su Paryžiaus globėja šventąja Ženevjeva. Dėl šio ryšio reikšmė dažnai papildoma atsidavimo, rūpesčio ir bendruomeninės atsakomybės simbolika.
Kita populiari, tačiau mažiau moksliškai pagrįsta interpretacija sieja vardą su „baltąja banga“. Ji atsirado dėl vėlesnio vardų elementų peraiškinimo ir skambesio sąsajų. Todėl šis aiškinimas laikomas simboliniu, o ne pagrindine istorine reikšme.
Viduramžių tradicijoje giminės ir bendruomenės motyvas buvo siejamas su šeimos apsauga bei socialiniu ryšiu. Vėlesnėje kultūroje vardas įgijo religinį atspalvį, susijusį su ištikimybe ir rūpesčiu kitais. Ženevjeva reikšmės aiškinimuose pirmiausia pabrėžia priklausymą žmonėms, šeimai ir bendram gyvenimui.
