Žemyna reiškia žemę, dirvą ir derlingąją žemės galią. Lietuviškas vardas siejamas su žodžiu „žemė“, reiškiančiu sausumą, dirvožemį ir gyvenamąją erdvę. Pažodžiui ši reikšmė gali būti perteikiama kaip „žemiškoji“ arba „susijusi su žeme“.
Žemyna lietuvių tradicijoje buvo žemės deivė. Ji siejama su dirvos derlingumu, augmenija, derliumi ir gyvybės tęstinumu. Šis ryšys priklauso baltų religijos bei mitologijos sričiai. Istoriniuose šaltiniuose deivė minima kaip žemės globėja ir vaisingumo simbolis.
Simboliniu lygmeniu vardas siejamas su maitinančia žeme, pastovumu ir gamtos ciklais. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne pažodinės žodyno reikšmės. Lietuvių tautosakoje žemė dažnai suvokiama kaip gyvybės pradžia ir protėvių atminties vieta. Žemyna šią sampratą išreiškia per žemės vaisingumą bei jos gebėjimą palaikyti gyvybę.
Skirtinguose laikotarpiuose žemės reikšmė buvo aiškinama nevienodai. Žemdirbiškoje visuomenėje ji pirmiausia reiškė derlių ir pragyvenimą. Šiuolaikiniame kultūriniame kontekste vardas dažnai interpretuojamas kaip gamtos artumo ženklas. Žemyna išlaiko aiškų ryšį su žeme, augimu ir gyvybės palaikymu.
