Žeimantas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žiemos ir sumanumo simbolika. Galima pažodinė interpretacija būtų „žiemos išmintis“ arba „žiemos sumanumas“.
Pirmasis aiškinimo dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „žiema“, reiškiančiu šaltąjį metų laiką. Antrasis dėmuo siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „mantus“, reiškiančiu sumanų, išmintingą ar turtingą mintimis. Šis aiškinimas nėra visuotinai patvirtintas kaip vienintelė reikšmė.
Žiema lietuvių tradicijoje simbolizuoja rimtį, ištvermę, susikaupimą ir gamtos poilsį. Kitose Europos kultūrose žiemos vaizdinys dažnai siejamas su atsparumu, laukimu bei vidiniu brandumu. Šios sąsajos priklauso simbolinei interpretacijai, o ne tiesioginei vardo reikšmei.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pirmasis dėmuo gali būti siejamas su forma „žeim-“ arba vardo variantu „Žiemantas“. Todėl pateikiamos reikšmės skiriasi pagal pasirinktą kalbinę hipotezę. Žeimantas simboline prasme gali būti suprantamas kaip vardas, jungiantis žiemos rimtį ir išmintingą mąstymą.
