Zefyrina reiškia „vakarų vėjas“ arba „švelnus vakarų vėjelis“. Ši reikšmė siejama su graikų žodžiu „zephyros“, lietuviškai reiškiančiu vakarų vėją.
Senovės graikų tradicijoje vakarų vėjas buvo siejamas su švelnesniu, drėgnesniu ir malonesniu oru. Jo pasirodymas dažnai reiškė žiemos pabaigą bei pavasariškų sąlygų artėjimą. Šis aiškinimas yra kultūrinis faktas, užfiksuotas graikų mitologijos ir literatūros šaltiniuose.
Simboliniu lygmeniu Zefyrina gali būti siejama su gaiva, judėjimu ir gamtos atsinaujinimu. Tokia interpretacija priklauso poetinei tradicijai, o ne oficialiai žodyno reikšmei. Vakarų vėjo įvaizdis skirtingais laikotarpiais reiškė švelnią permainą, palankią kelionę arba naują pradžią.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas suprantamas kaip „vakarų vėjo dvelksmas“. Šis variantas nėra atskira visuotinai pripažinta reikšmė, o vaizdingas pagrindinės reikšmės išplėtimas. Zefyrina išlaiko oro, vėjo ir gamtos judėjimo simboliką. Zefyrina reikšmė dažniausiai aiškinama per švelnaus vakarų vėjo įvaizdį.
