Žavinta dažniausiai aiškinama kaip lietuviškos kilmės vardas, susijęs su žodžiu „žavinti“. Lietuvių kalboje veiksmažodis „žavėti“ reiškia daryti stiprų, malonų įspūdį. Jo forma „žavinti“ gali būti verčiama kaip „kelianti susižavėjimą“ arba „patraukli“.
Pažodinė reikšmė remiasi žavesio, patrauklumo ir estetinio poveikio sąvokomis. Šis aiškinimas nėra atskiras žodyno apibrėžimas, nes Žavinta pirmiausia vartojama kaip tikrinis vardas. Vardo reikšmė interpretuojama pagal lietuvišką žodžių darybą.
Simbolinėje plotmėje žavesys įvairiose kultūrose siejamas su grožiu, malonia laikysena ir gebėjimu patraukti dėmesį. Senovės graikų tradicijoje panašias idėjas perteikė charitės, siejamos su grakštumu ir malonumu. Europos literatūroje žavus žmogus dažnai vaizduojamas kaip turintis ypatingą poveikį aplinkiniams.
Kita galima interpretacija sieja vardą su veiksmažodžio „žavėti“ dalyviška forma. Tokiu atveju reikšmė būtų „ta, kuri žavi“. Tai kalbinė ir simbolinė interpretacija, o ne vienintelė oficialiai patvirtinta reikšmė. Žavinta neturi plačiai pripažintos religinės reikšmės.
