Žakas dažniausiai aiškinamas kaip „kulno laikytojas“ arba „tas, kuris laiko už kulno“. Ši reikšmė siejama su hebrajišku vardu יַעֲקֹב, transkribuojamu Ya‘aqov. Į lietuvių kalbą jis tradiciškai verčiamas kaip Jokūbas. Pažodinis aiškinimas remiasi pasakojimu apie Jokūbą, kuris gimė laikydamas brolio Ezavo kulną.
Biblijos tradicijoje ši reikšmė įgijo perkeltinį atspalvį. Ji siejama su veržlumu, atkaklumu ir gebėjimu pasiekti tikslą. Tokios simbolinės interpretacijos priklauso kultūriniam pasakojimų aiškinimui, todėl nelaikomos tiesiogine vardo reikšme. Žakas prancūzų aplinkoje perėmė šį seną biblinį vardinį turinį.
Kai kuriuose šaltiniuose nurodomas ir aiškinimas „išstumiantis varžovą“ arba „pakeičiantis kitą“. Šis variantas kyla iš vėlesnio Biblijos pasakojimo apie Jokūbo santykį su Ezavu. Kita vertus, dalis kalbininkų pabrėžia, kad pirminė hebrajiško žodžio sandara nėra visiškai aiški. Todėl keli reikšmės aiškinimai išlieka vartojami greta.
