Žadmantas dažniausiai aiškinamas kaip dviejų lietuviškų žodinių dėmenų junginys. Pirmasis dėmuo siejamas su veiksmažodžiu „žadėti“, reiškiančiu duoti pažadą, įsipareigoti arba numatyti veiksmą. Antrasis dėmuo siejamas su žodžiu „mantus“, kuris lietuvių kalboje gali reikšti turtingą, sumanų arba išmintingą žmogų.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienoda visuose vardų aiškinimuose. Viena interpretacija vardą verčia kaip „žadantis turtą“. Kita reikšmė gali būti perteikiama žodžiais „pažado ir išminties žmogus“. Šie vertimai yra kalbinės interpretacijos, o ne vienareikšmė oficiali definicija.
Žadmantas simboliškai gali sietis su patikimumu, atsakomybe ir gebėjimu kurti gerovę. Pažadas skirtingose kultūrose dažnai suvokiamas kaip moralinis įsipareigojimas. Turtas senesnėse tradicijose reiškė ne vien materialias vertybes, bet ir gausą, patirtį bei šeimos gerovę.
Žadmantas neturi vienos plačiai pripažintos reikšmės, todėl jo aiškinimas priklauso nuo pasirinkto dėmens. Rašytiniuose šaltiniuose tokie sudėtiniai vardai dažnai interpretuojami simboliškai. Jų prasmė gali keistis pagal laikotarpį, regioną ir vardų aiškintojų tradiciją.
