Vytautas siejamas su senaisiais lietuvių kalbos žodžiais, susijusiais su tautos matymu arba pažinimu. Pažodinėje interpretacijoje jis dažnai aiškinamas kaip „tas, kuris regi tautą“ arba „tautos regėtojas“.
Pirmoji darybinė dalis siejama su žodžiu „vyti“ arba senesne šaknimi, reiškiančia regėjimą. Antroji dalis siejama su lietuvišku žodžiu „tauta“. Toks aiškinimas yra kalbinė interpretacija, o ne vienintelis galutinis vertimas.
Vytautas tradiciškai suvokiamas kaip tautos globos, bendruomenės suvokimo ir istorinio atsakingumo simbolis. Šios simbolinės reikšmės kyla iš lietuviškos vardų darybos bei kultūrinės atminties. Jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su tautos vedimu arba tautos matymu. Tokia versija remiasi sudurtinių baltų vardų sandara. Skirtingi šaltiniai gali pateikti nevienodus pirmosios dalies paaiškinimus.
Vytautas ilgainiui tapo lietuviškos tapatybės ir valstybingumo simboliu. Šis suvokimas ypač sustiprėjo dėl Lietuvos istorinio palikimo. Vardo reikšmė todėl dažnai skaitoma ne tik pažodžiui, bet ir kultūriškai.
