Vygirda dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas. Jo sandara siejama su šaknimis, reiškiančiomis regėjimą ir girdėjimą.
Pirmasis dėmuo kildinamas iš lietuviškos šaknies vyd- arba vy-, siejamos su veiksmažodžiu „regėti“. Antrasis dėmuo siejamas su lietuvišku žodžiu „girdėti“. Pažodinė interpretacija galėtų būti „reginti ir girdinti“ arba „tas, kuris mato ir girdi“.
Šis aiškinimas remiasi kalbine vardo sandara, todėl neturėtų būti suprantamas kaip vienintelė neginčijama reikšmė. Dvikamienių vardų tyrimuose atskirų dėmenų prasmė kartais aiškinama skirtingai.
Lietuvių vardyne regėjimas dažnai simbolizuoja įžvalgą, budrumą ir gebėjimą pastebėti aplinką. Girdėjimas simboliškai siejamas su dėmesingumu, supratimu ir ryšiu su kitais žmonėmis. Šios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne patikrinamam asmens apibūdinimui.
Vygirda reikšmė nėra susijusi su konkrečiu religiniu pasakojimu ar mitologiniu veikėju. Ji priklauso baltų vardų tradicijai, kurioje gamtos pojūčiai ir žmogaus gebėjimai dažnai tapdavo vardų dėmenimis.
