Volfgangas pažodžiui siejamas su dviem senosios germanų kalbos žodžiais. Senosios aukštosios vokiečių kalbos junginys wolf reiškia „vilkas“, o ganc arba gang siejamas su „ėjimu“, „žingsniu“ arba „keliu“. Todėl pažodinė interpretacija lietuviškai gali būti „vilko kelias“ arba „vilko žingsnis“.
Vilkas germanų kultūrose dažnai buvo suvokiamas kaip laukinės gamtos, ištvermės ir nepriklausomybės simbolis. Šis aiškinimas priklauso simbolinei tradicijai, todėl neapibūdina konkretaus žmogaus savybių. Kelio elementas gali reikšti judėjimą, kelionę arba gyvenimo kryptį.
Kai kuriuose šaltiniuose antrasis dėmuo aiškinamas kaip „ėjimas“, o kituose labiau pabrėžiamas „kelias“. Abi versijos kyla iš tos pačios senosios germanų kalbos žodžių šeimos. Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje Volfgango reikšmės suvokimą papildė šventojo vyskupo kultas. Vis dėlto religinis kontekstas nepakeitė pirminio žodinio aiškinimo.
Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė galėjo būti suprantama tiesiogiai arba simboliškai. Tiesioginis aiškinimas nurodo vilką ir kelią, o simbolinis pabrėžia laukinės gamtos bei kelionės vaizdinius.
