Volfas reiškia „vilkas“. Pažodinis pagrindas siejamas su senovės germanų žodžiu *wulfaz*, lietuviškai reiškiančiu vilką. Šis gyvūnas čia suprantamas kaip laukinės gamtos simbolis, o ne žmogaus būdo apibūdinimas.
Įvairiose Europos tradicijose vilkas turėjo kelias reikšmes. Germanų pasakojimuose jis buvo siejamas su mišku, ištverme, medžiokle ir pavojinga gamtos jėga. Skandinavų mitologijoje vilkai pasirodo kaip galingos, kartais grėsmingos būtybės. Romėnų tradicijoje vilkė siejama su Romos įkūrėjų legenda, todėl gyvūnas įgijo globos ir kilmės simboliką.
Viduramžių krikščioniškoje Europoje vilkas dažnai reiškė grėsmę, klastą arba laukinį pasaulį. Vėlesnėje kultūroje jo įvaizdis tapo įvairesnis. Literatūroje vilkas gali reikšti vienatvę, laisvę, ištikimybę gaujai arba nepriklausomybę.
Volfas išlaiko tiesioginį ryšį su šiuo gyvūno pavadinimu. Simbolinės interpretacijos priklauso nuo konkrečios kultūros, laikotarpio ir kūrinio. Todėl reikšmė nėra vienareikšmiškai teigiama ar neigiama.
