Voitekas siejamas su senąja slavų dvikamiene vardo sandara. Pirmoji dalis woj reiškia „karą“ arba „kovą“. Antroji dalis ciech siejama su džiaugsmu, paguoda ir malonumu. Todėl pažodinė vardo reikšmė aiškinama kaip „karo džiaugsmas“ arba „tas, kuris džiaugiasi kova“.
Voitekas nėra tiesioginis lietuviškas žodinis junginys. Tai asmenvardis, kurio reikšmė atkuriama pagal senąsias slavų šaknis. Kai kuriuose aiškinimuose antroji dalis verčiama kaip „ramybė“, „paguoda“ arba „malonumas“. Šios interpretacijos kyla iš skirtingo istorinio šaknies aiškinimo.
Simboliniu lygmeniu reikšmė gali sietis su drąsa, ištverme ir gebėjimu išlaikyti džiaugsmą sudėtingomis aplinkybėmis. Tai kultūrinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta asmenybės savybė. Viduramžių slavų varduose kovos temos dažnai perteikdavo apsaugos, ryžto ir garbės sampratas. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė dažniau suvokta kaip istorinis kalbos palikimas. Voitekas dėl mažybinės formos dar gali skambėti artimai, šiltai ir familiariai. Vis dėlto šis atspalvis priklauso nuo kalbos bei vartojimo aplinkos.
