Viventas reiškia „gyvas“, „gyvuojantis“ arba „tas, kuris gyvena“. Pažodinė reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu „vivens“, lietuviškai reiškiančiu „gyvas“.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina gyvybę, egzistavimą ir nenutrūkstamą gyvenimo procesą. Ji neaprašo konkretaus žmogaus savybių. Tai semantinis aiškinimas, kylantis iš žodžio reikšmės.
Krikščioniškoje tradicijoje gyvybė dažnai suvokiama kaip Dievo dovana. Todėl gyvo žmogaus samprata gali būti siejama su dvasiniu atsinaujinimu, viltimi ir prisikėlimo simbolika. Šios sąsajos priklauso religinei interpretacijai, o ne tiesioginiam vardo vertimui.
Senosiose Europos kalbų tradicijose gyvenimą reiškiantys žodžiai neretai tapdavo asmenvardžių pagrindu. Tokie vardai galėjo išreikšti linkėjimą gyventi ilgai, sveikai ir prasmingai. Viventas šiuo požiūriu perteikia gyvybingumo bei tęstinumo idėją.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir „gyvenantis“ reikšmė. Tai platesnis gramatinis aiškinimas, pabrėžiantis ne vien būseną, bet ir gyvenimo veiksmą. Viventas todėl gali būti suprantamas kaip gyvybę ir buvimą išreiškiantis asmenvardis.
