Vitolda siejama su senosios germanų kalbos dvikamieniu vardynu. Pirmasis dėmuo witu reiškė mišką arba medį. Antrasis dėmuo wald reiškė valdyti, viešpatauti arba turėti valdžią. Todėl pažodinė konstrukcijos interpretacija būtų „miško valdovė“ arba „ta, kuri valdo mišką“.
Šis vertimas yra kalbinė rekonstrukcija, o ne vienintelis oficialus apibrėžimas. Kai kuriuose šaltiniuose dėmuo witu aiškinamas kaip miško tankmė, giria ar mediena. Dėl to galimi vertimai „girios valdovė“ ir „miško valdžią turinti“. Skirtingos formuluotės kyla iš senųjų žodžių reikšmių kaitos.
Germanų tradicijoje miškas buvo suvokiamas kaip erdvė, susijusi su gamta, paslaptimi ir gyvybės tęstinumu. Valdžios dėmuo reiškė autoritetą, atsakomybę ir teisę vadovauti. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, todėl jų nereikėtų laikyti istoriniu asmens apibūdinimu.
Viduramžių vardyne tokie dvikamieniai junginiai dažnai žymėjo pageidaujamas savybes arba socialinį statusą. Vitolda reikšmė šiandien dažniausiai aiškinama per miško ir valdžios junginį. Religinės, numerologinės ar populiariosios interpretacijos priklauso vėlesniems kultūriniams sluoksniams.
