Vitalis reiškia „gyvybingas“, „gyvas“ arba „susijęs su gyvenimu“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu vitalis, lietuviškai reiškiančiu gyvybinį arba gyvenimišką. Pažodinė reikšmė pabrėžia gyvybę, veiklumą ir egzistencijos jėgą.
Senovės romėnų kalboje būdvardis vitalis apibūdino tai, kas priklauso gyvenimui arba palaiko gyvybę. Vėliau ši reikšmė tapo svarbi krikščioniškoje kultūroje. Gyvenimas buvo suvokiamas kaip Dievo dovana, todėl gyvybingumą reiškiantis žodis įgijo dvasinį atspalvį.
Simbolinėse interpretacijose ši reikšmė dažnai siejama su atsinaujinimu, gamtos ciklais ir vidine energija. Tai nėra tiesioginis žodyno apibrėžimas, o vėlesnis kultūrinis aiškinimas. Romėnų tradicijoje gyvenimo sąvoka buvo siejama su kūno veikla, sveikata ir tęstinumu.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama siauriau, kaip „gyvybinis“ arba „teikiantis gyvybę“. Kituose šaltiniuose pabrėžiama gyvo žmogaus prasmė. Todėl Vitalis gali būti suprantamas kaip gyvenimo ir gyvybingumo sąvoką išreiškiantis vardas.
