Vitalija reiškia „gyvybinga“, „susijusi su gyvenimu“ arba „gyvybės kupina“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu vitalis, lietuviškai reiškiančiu „gyvybinis“ arba „gyvenimiškas“.
Pažodinė reikšmė pabrėžia gyvybę, egzistenciją ir žmogaus ryšį su gyvenimu. Senovės Romos kalbinėje tradicijoje šis žodis apibūdino tai, kas susiję su gyvybine jėga. Vėliau reikšmė vartota platesniame religiniame ir kultūriniame kontekste.
Krikščioniškoje simbolikoje gyvybė dažnai siejama su atsinaujinimu, dvasiniu budrumu ir viltimi. Tai kultūrinė interpretacija, o ne pažodinis vardo vertimas. Skirtingose tradicijose gyvybingumas gali reikšti fizinę energiją, vidinį atsparumą arba gyvenimo tęstinumą.
Vitalija gali būti aiškinama ir kaip gyvenimo saugotoja. Šis aiškinimas remiasi simboline vardo sandara, todėl nėra atskira žodyno reikšmė. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamos artimos formuluotės „gyvenimo“ arba „gyvybės“, tačiau jos remiasi tuo pačiu lotynišku pagrindu. Vardo reikšmė išlieka susijusi su gyvenimu, jo verte ir gyvybės tęstinumu.
