Virginija siejama su lotynų kalbos žodžiu „virgo“, kuris lietuviškai reiškia „mergelė“ arba „jauna netekėjusi moteris“. Šis žodis klasikinėje lotynų kalboje apibūdino merginą, dar nesusituokusią ir neturinčią vaikų.
Vardo reikšmė dažnai aiškinama per skaistumo, tyrumo ir nekaltybės sąvokas. Tokios interpretacijos yra simbolinės, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių. Senovės Romos kultūroje žodis „virgo“ galėjo reikšti ir jauną merginą, ir moterišką tyrumą pabrėžiantį idealą.
Krikščioniškoje tradicijoje mergelystė įgijo religinę prasmę. Ji buvo siejama su atsidavimu, dvasiniu tyrumu ir pasirinktu gyvenimo būdu. Dėl šio konteksto Virginija kai kuriuose aiškinimuose siejama su pagarba, santūrumu ir vidine švara.
Kai kurie šaltiniai pateikia platesnį aiškinimą, susijusį su lotynišku žodžiu „virgo“ kaip „mergina“. Šis aiškinimas laikomas pagrindiniu, o papildomos simbolinės reikšmės priklauso nuo kultūros ir laikotarpio. Virginija todėl gali būti suprantama tiesiogiai arba kaip tyrumo simbolis.
