Virgilija dažniausiai aiškinama kaip žydėjimo, gyvybingumo ir atsinaujinimo simbolis. Toks aiškinimas siejamas su lotynišku vardu Vergilius, kurio tiksli pirminė reikšmė nėra visiškai nustatyta. Lietuviškuose vardų aiškinimuose dažnai pateikiama reikšmė „žydinti“ arba „gyvybinga“.
Lotynų kalboje žodis virga reiškia „šakelę“, „rykštę“ arba „jauną atžalą“. Dėl šio panašumo Virgilijos reikšmė kartais simboliškai aiškinama kaip augimas, gyvybės tęstinumas ir naujas pradžios etapas. Šis aiškinimas nėra vieningai pripažintas mokslinėje vardų etimologijoje.
Kita galima sąsaja siejama su lotynišku žodžiu Vergiliae, reiškiančiu Sietyno žvaigždžių spiečių. Senovės romėnų kultūroje Sietynas buvo svarbus dangaus ženklas, susijęs su metų laikų kaita ir žemdirbystės ritmu. Todėl Virgilija simbolinėse interpretacijose gali būti siejama su dangaus tvarka, orientacija ir ciklišku atsinaujinimu.
Vėlesnėje Europos kultūroje vardui priskirta ir poetinė prasmė, susijusi su romėnų poetu Vergilijumi. Tai kultūrinė asociacija, o ne pažodinis vardo vertimas. Virgilijos reikšmė skirtinguose šaltiniuose gali būti pateikiama nevienodai, nes jos etimologija išlieka diskutuojama.
