Virbutas yra retas lietuviškas dvikamienis asmenvardis, kurio tiksli pažodinė reikšmė nėra galutinai nustatyta. Vardo sandara dažniausiai siejama su dėmeniu „but-“, siejamu su lietuvių kalbos žodžiais „būti“ ir „būtas“. Lietuviškai ši semantinė kryptis gali būti aiškinama kaip „esantis“, „išliekantis“ arba „siejamas su būtimi“.
Pirmasis dėmuo „vir-“ aiškinamas atsargiau. Jis gali būti susijęs su senųjų baltų asmenvardžių vardynu, tačiau patikimas tiesioginis vertimas nėra įrodytas. Dėl to reikšmė dažnai pateikiama kaip interpretacija, o ne neginčijamas kalbinis faktas.
Virbutas simboliniu požiūriu gali reikšti pastovumą, gyvybingumą ir tvirtą buvimą. Tokios interpretacijos kyla iš žodžio „būti“ semantikos, todėl priklauso kultūriniam vardų aiškinimui. Baltų tradicijoje dvikamieniai vardai dažnai turėjo pageidaujamą, apsauginį turinį. Tėvai galėjo rinktis vardą, išreiškiantį ilgaamžiškumo, tvirtumo ar sėkmingo gyvenimo siekį. Kitas aiškinimas apsiriboja vardyno sandara ir nesiūlo vieno konkretaus vertimo. Šiuo atveju Virbutas išlieka vardu, kurio prasmė aiškinama pagal kalbinę sandarą, o ne pagal vieną žodyno straipsnį.
