Vingaudas yra retas lietuviškas dvikamienis vardas, kurio pažodinis vertimas nėra visiškai nusistovėjęs. Jo sandara siejama su lietuvių kalbos kamienais „ving-“ ir „gaud-“. Kamienas „ving-“ gali būti gretinamas su žodžiais „vingis“, „vingiuoti“ arba „vingus“. Lietuviškai tai reikštų kreivą judėjimą, lankstumą ar vingiuotą kelią.
Antroji dalis „gaud-“ gali būti siejama su lietuvišku žodžiu „gaudus“. Šis žodis reiškia skambų, aidintį arba stipriai girdimą. Todėl vienas galimas simbolinis aiškinimas būtų „vingus skambesys“ arba „vingiuojantis aidas“. Tai nėra vienintelis pripažintas vertimas, nes senųjų dvikamienių vardų sandara dažnai aiškinama keliais būdais.
Vingaudas neturi vienos patvirtintos reikšmės, prilygstančios aiškiam bendriniam žodžiui. Lietuvių vardų tradicijoje tokie vardai dažnai suprantami per atskirų kamienų prasmes. Vingio įvaizdis gali simbolizuoti kelią, kaitą ir gebėjimą prisitaikyti. Skambaus gaudesio įvaizdis gali būti siejamas su balsu, atmintimi ir žinia. Pastarieji aiškinimai priklauso simbolinei interpretacijai, o ne tiesioginiam kalbos faktui.
Vingaudas dažniausiai suvokiamas kaip archajiškos sandaros lietuviškas vardas. Jo reikšmė labiau atkuriama iš kalbos elementų, negu pateikiama vienu žodynu patvirtintu apibrėžimu.
