Viltvydas pažodžiui aiškinamas kaip viltį regintis arba į ją žvelgiantis žmogus. Šio vardo reikšmėje susijungia du lietuviški semantiniai dėmenys: „viltis“ ir regėjimą nusakantis „vyd-“. Lietuvių kalboje viltis reiškia pasitikėjimą geresne ateitimi, laukiamą palankų pokytį arba vidinį tikėjimą galimybe. Dėmuo „vyd-“ siejamas su matymu, įžvelgimu ir gebėjimu pastebėti tai, kas dar nėra akivaizdu.
Todėl Viltvydas gali būti suprantamas kaip „tas, kuris mato viltį“ arba „tas, kuris įžvelgia šviesesnę perspektyvą“. Tai nėra vienintelis privalomas vertimas, nes lietuviškų dvikamienių vardų reikšmės dažnai aiškinamos simboliškai. Tiesioginė interpretacija pabrėžia regėjimą, o perkeltinė kalba apie pasitikėjimą ateitimi.
Viltvydas simboliškai siejamas su šviesa, orientacija ir ateities matymu. Krikščioniškoje tradicijoje viltis laikoma viena svarbiausių dvasinių nuostatų, susijusių su tikėjimu ir laukimu. Lietuviškoje kultūroje ji dažnai siejama su ištverme, pavasariu ir tautos atsinaujinimu. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne oficialios vardo reikšmės.
