Viltė pažodžiui reiškia viltį, tikėjimą geresne ateitimi ir laukiamu teigiamu pokyčiu. Pagrindinis šio vardo šaltinis yra lietuviškas žodis „viltis“, angliškai verčiamas kaip „hope“.
Viltė siejama su vidiniu laukimu, pasitikėjimu ir galimybe įveikti sunkumus. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne moksliškai nustatytoms asmens savybėms. Krikščioniškoje tradicijoje viltis laikoma viena iš trijų teologinių dorybių. Ji siejama su tikėjimu išganymu ir Dievo pažadu.
Senovės graikų kultūroje artima sąvoka buvo „elpis“, reiškusi lūkestį arba viltį. Graikų mitologijoje Elpis laikyta vilties įsikūnijimu. Šis kultūrinis atitikmuo nėra tiesioginis lietuviško vardo šaltinis.
Viltė gali būti aiškinama siaurai, kaip vilties personifikacija. Platesniuose simboliniuose aiškinimuose ji reiškia šviesesnės ateities laukimą, dvasinį atsparumą ir prasmingo tikslo siekimą. Kasdienėje kalboje viltis dažnai suvokiama kaip jausmas, padedantis išlaikyti kryptį neapibrėžtomis aplinkybėmis.
