Vilnius pažodžiui nėra įprastas bendrinis žodis, nusakantis vieną konkrečią savybę. Tai vietovardinis vardas, siejamas su Vilnios pavadinimu ir Lietuvos sostine.
Semantiniu požiūriu Vilnius reiškia ryšį su Vilnia, jos slėniu ir istorine miesto erdve. Lietuvių kalboje Vilnia yra upės vardas, o Vilnius nurodo su ja susijusią vietą. Tikslus hidronimo aiškinimas nėra visiškai vieningas, todėl jo reikšmės negalima pateikti kaip neginčijamo vertimo.
Simbolinėse interpretacijose Vilnius siejamas su miestu, santaka, istorine atmintimi ir kultūriniu centru. Šios asociacijos priklauso kultūriniam suvokimui, o ne žodyno apibrėžimui. Lietuvos tradicijoje vardas primena sostinę, valstybingumą ir daugiakultūrį paveldą.
Vilnius gali būti suprantamas kaip miesto vardu paremtas asmenvardis. Toks vartojimas sieja žmogų su konkrečia Lietuvos vieta ir jos istoriniu pasakojimu. Skirtingais laikotarpiais miesto vardas rašytas keliomis formomis, todėl jo suvokimą veikė lietuviška, lenkiška, rusiška ir lotyniška raštija.
Šiuolaikiniame kontekste Vilnius pirmiausia atpažįstamas kaip Lietuvos sostinės pavadinimas. Kaip asmenvardis jis išlaiko vietovardinę reikšmę, o papildomos simbolinės prasmės priklauso nuo šeimos pasirinkimo.
