Vilnė siejama su lietuvišku žodžiu „vilna“, reiškiančiu avių ar kitų gyvūnų plaukų pluoštą. Į lietuvių kalbą šis žodis verčiamas kaip „vilna“. Tiesioginė vardo reikšmė nėra visiškai atskirta nuo bendrinio daiktavardžio vartosenos.
Vilna kasdienėje kultūroje siejama su šiluma, minkštumu ir apsauga nuo šalčio. Šie ryšiai kyla iš praktinių vilnos savybių, o ne iš moksliškai nustatytos vardo simbolikos. Tradicinėje lietuvių aplinkoje vilna buvo svarbi aprangos, audinių ir buities dalis.
Simboliniuose aiškinimuose vilna gali reikšti jaukumą, namų šilumą ir rūpestį. Tokios interpretacijos priklauso kultūriniam pasakojimui, todėl jų nereikėtų laikyti oficialiomis vardo reikšmėmis. Kai kuriuose šiuolaikiniuose aiškinimuose Vilnė siejama su natūralumu, švelnia energija ir artumu gamtai.
Kalbinė reikšmė išlieka paprastesnė už simbolinius aiškinimus. Ji remiasi konkrečiu lietuvišku žodžiu ir jo apibūdinamu gamtiniu pluoštu. Dėl to vardas dažnai suvokiamas kaip lietuviškas, vaizdingas ir susijęs su tekstūra.
