Viljamas reiškia „ryžtingas globėjas“ arba „tas, kurio valia saugo“. Ši reikšmė siejama su dviem senosios germanų kalbos dėmenimis. Dėmuo „wil“ reiškia valią, ryžtą arba troškimą. Dėmuo „helm“ reiškia šalmą, apsaugą arba globą.
Pažodžiui ši reikšmė gali būti verčiama kaip „valios šalmas“. Toks vertimas apibūdina apsauginį simbolį, o ne tiesioginį žmogaus apibūdinimą. Vakarų Europos heraldikoje šalmas dažnai reiškė garbę, pareigą ir pasirengimą ginti. Germanų tradicijose valia buvo siejama su apsisprendimu ir gebėjimu laikytis pasirinkto kelio.
Viljamas viduramžių kultūroje įgijo valdžios, riterystės ir atsakomybės atspalvių. Šie ryšiai kilo iš istorinių valdovų bei karinių vadų įvaizdžių. Religinėje aplinkoje apsaugos motyvas kartais interpretuotas kaip globos ir rūpinimosi simbolis. Tai simbolinė kultūrinė interpretacija, o ne mokslinė išvada.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas vertimas „ryžtingas gynėjas“. Kitaip aiškinant, vardas gali reikšti „valingas globėjas“. Šios formuluotės remiasi tais pačiais senaisiais žodžių dėmenimis. Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo suvokiama per valios, garbės, apsaugos ir atsakomybės sampratas.
