Vilius dažniausiai aiškinamas kaip vardas, siejamas su budrumu, sargyba ir pasirengimu stebėti. Ši reikšmė kildinama iš lotynų kalbos žodžio vigil, reiškiančio „budrus“, „nemiegantis“ arba „sargyboje esantis“.
Pagal kitą pripažįstamą aiškinimą, Vilius gali būti trumpesnė Vilhelmo forma. Tokiu atveju reikšmė susijusi su germaniškais žodžiais, reiškiančiais valią, ryžtą ir apsaugą. Šis aiškinimas siejamas su senesniu dvikamieniu vardu Wilhelm.
Budrumo reikšmė įvairiose tradicijose simbolizuoja atsakomybę, dėmesingumą ir gebėjimą saugoti. Krikščioniškoje kultūroje budėjimas dažnai siejamas su dvasiniu susikaupimu bei pasirengimu atlikti pareigą. Istorinėse visuomenėse sargyba reiškė patikimumą ir atsakomybę už bendruomenės saugumą.
Vardui Vilius priskiriama reikšmė nėra vienintelė, nes vardų aiškinimai priklauso nuo šaltinio. Vieni autoriai pabrėžia lotynišką ryšį su budėjimu, kiti akcentuoja germanišką sąsają su Vilhelmu. Todėl Vilius gali būti suprantamas kaip budraus sargo arba ryžtingo gynėjo vardas. Šios interpretacijos yra simbolinės, o ne žmogaus savybių įrodymas.
