Vilintos reikšmė nėra vienareikšmiškai patvirtinta akademiniuose vardų šaltiniuose. Dažniausiai ji siejama su lietuvišku žodžiu „viltis“, reiškiančiu tikėjimą gera ateitimi ir laukiamu palankiu rezultatu.
Žodis „viltis“ anglų kalba verčiamas kaip „hope“, o lotynų kalboje atitinka sąvoką „spes“. Šis paaiškinimas laikomas simboliniu etimologiniu aiškinimu, o ne galutiniu moksliniu įrodymu. Vilties sąvoka lietuvių kultūroje siejama su ištverme, laukimu ir pasitikėjimu rytdiena.
Krikščioniškoje tradicijoje viltis laikoma viena iš pagrindinių dorybių. Ji susijusi su tikėjimu, dvasiniu pasitikėjimu ir išganymo laukimu. Senovės graikų kultūroje viltis buvo suvokiama kaip gebėjimas išlaikyti lūkestį neaiškiomis aplinkybėmis.
Vilinta gali būti aiškinama kaip su viltimi susijęs vardas arba poetinė jos forma. Toks aiškinimas pabrėžia ne konkretų veiksmą, bet prasminį laukimo ir šviesios ateities vaizdinį. Kituose šaltiniuose galimos skirtingos interpretacijos, tačiau patikimai nustatytos alternatyvios reikšmės nėra.
