Vilima dažniausiai aiškinama kaip moteriškoji vardo Vilimas forma. Jos reikšmė siejama su germanų kalbų žodžių junginiu, reiškiančiu ryžtingą globą arba valios apsaugą. Senosios germanų kalbos elementas *wiljō reiškė valią, troškimą arba ryžtą. Kitas elementas *helmaz reiškė šalmą, apsaugą arba gynybą.
Pažodžiui ši reikšmė gali būti perteikiama kaip „ta, kurios valia saugo“ arba „ryžtinga gynėja“. Tokia interpretacija kyla iš kalbinės sandaros, o ne iš tiesioginio kasdienio žodžio vertimo. Germanų vardų tradicijoje apsaugos simbolis dažnai buvo siejamas su kario pareiga, atsakomybe ir ištverme. Šios sąsajos atspindi istorinę simboliką, tačiau neapibūdina konkretaus žmogaus.
Vilima simboliškai gali reikšti vidinį apsisprendimą, saugumą ir pasirengimą ginti artimuosius. Skirtingose kultūrose šalmas reiškė apsaugą, o valia reiškė gebėjimą laikytis pasirinkto kelio. Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su ryžtinga globėja. Kituose labiau pabrėžiama valios ir gynybos darna. Šie aiškinimai papildo vienas kitą, tačiau nėra vienintelė privaloma vardo interpretacija.
