Vilijaus reikšmė siejama su germanišku junginiu, reiškiančiu valią ir šalmą. Pažodžiui ši reikšmė gali būti perteikiama kaip „ryžtingas gynėjas“ arba „tas, kurio valia saugo“.
Originalus junginys siejamas su senąja germanų kalba. Jo pirmoji dalis wil reiškia „valią“, „ryžtą“ arba „troškimą“. Antroji dalis helm reiškia „šalmą“ ar „apsaugą“. Todėl Vilijus simboliškai jungia vidinę valią su gynyba.
Ši reikšmė nėra tiesioginis asmens apibūdinimas. Ji kyla iš žodžių sandaros ir kalbinės tradicijos. Viduramžių Europos kultūroje šalmas reiškė kario apsaugą, pareigą ir pasirengimą ginti bendruomenę.
Krikščioniškoje Europos tradicijoje panaši reikšmė buvo perduodama per vardo formas, susijusias su šventaisiais ir valdovais. Vėlesniais laikotarpiais apsaugos simbolis dažnai aiškintas plačiau. Jis galėjo reikšti moralinę atsakomybę, atsparumą ir gebėjimą saugoti artimuosius.
Vilijus gali būti aiškinamas ir kaip valios bei apsaugos derinys. Tai simbolinė interpretacija, o ne mokslinis žmogaus savybių aprašymas. Skirtinguose šaltiniuose pateikiamos formuluotės skiriasi, tačiau pagrindiniai reikšmės elementai išlieka panašūs.
