Vilfreda pažodžiui aiškinama kaip „taikos trokštanti“ arba „taiką mylinti“. Šis aiškinimas siejamas su senosios germanų kalbos žodžiais wil, reiškiančiu valią ar troškimą, ir frið, reiškiančiu taiką. Todėl Vilfreda gali būti suprantama kaip taikos siekio, darnios valios arba taikaus nusiteikimo simbolis.
Pagrindinė reikšmė nėra vien tik ramaus gyvenimo apibūdinimas. Ji gali žymėti norą spręsti nesutarimus, saugoti santarvę ir kurti patikimus ryšius. Tokia interpretacija kyla iš pačių žodinių dalių, o ne iš moksliškai nustatytų asmenybės savybių.
Vakarų Europos krikščioniškoje tradicijoje taika dažnai siejama su dvasine ramybe, susitaikymu ir apsauga. Germanų kultūros aplinkoje antrasis sandas frið turėjo ir saugumo, globos reikšmę. Dėl to vardas gali būti simboliškai siejamas ne tik su taika, bet ir su saugia tvarka.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas aiškinimas „taiki valia“. Kituose labiau pabrėžiamas ryžtas siekti taikos. Šie variantai neprieštarauja vienas kitam, nes abu remiasi tais pačiais dviem kalbiniais elementais. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo būti suvokiama kaip palinkėjimas gyventi santarvėje.
