Vardas Vilda dažniausiai aiškinamas kaip susijęs su germanų kalbos žodžiu wild, lietuviškai reiškiančiu „laukinė“, „natūrali“ arba „neprijaukinta“. Pažodinė reikšmė siejama su laisva gamta, nevaldomu gyvybingumu ir nepriklausomu pradu.
Germanų tradicijoje žodis wild apibūdino tai, kas priklauso gamtai, nėra paveikta žmogaus tvarkos arba pasižymi stipria jėga. Todėl ši reikšmė kultūriniuose aiškinimuose gali simbolizuoti laisvę, autentiškumą ir ryšį su gamtos pasauliu. Šios simbolinės interpretacijos nėra mokslinis asmens savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Vilda siejama su senaisiais germanų vardais Wilda arba Wilda. Tokiu atveju reikšmė išlieka artima sąvokoms „laukinė“ ir „natūrali“. Kituose šaltiniuose pateikiamas atsargesnis aiškinimas, nes trumpa forma galėjo susiformuoti iš ilgesnio vardo. Vieningo reikšmės aiškinimo nėra, todėl tiksliausia nurodyti germanų kalbinį ryšį ir pagrindinę reikšmės kryptį.
Viduramžių Europos vardyne gamtos vaizdiniai dažnai naudoti simbolinėms savybėms perteikti. Vėlesniais laikotarpiais žodis wild įgijo ir perkeltinių reikšmių, susijusių su spontaniškumu bei nepaklusimu. Šis kultūrinis sluoksnis paaiškina, kodėl vardui priskiriamos kelios artimos interpretacijos.
