Vilbutas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas. Jo reikšmė siejama su kamienu „vil-“, atliepiančiu lietuvių kalbos žodį „vilkas“. Pažodinis aiškinimas galėtų būti „vilko būdas“ arba „vilkiškas ryžtas“.
Lietuvių tradicijoje vilkas simbolizuoja ištvermę, laisvę, budrumą ir gebėjimą veikti savarankiškai. Šios reikšmės yra simbolinės, todėl jos neapibūdina kiekvieno žmogaus asmenybės. Baltų kultūros pasakojimuose vilkas dažnai vaizduojamas kaip miško gyvūnas, susijęs su gamtos jėga ir laukine tvarka.
Kai kuriuose aiškinimuose antrasis kamienas siejamas su žodžiu „būti“ arba senais asmenvardžių kamienais, reiškiančiais buvimą, pastovumą ar turėjimą. Tokia interpretacija nėra vienodai pripažįstama, todėl ją reikėtų vertinti atsargiai. Šiuo atveju galimos reikšmės jungia vilko simbolį su tvirtumo ir išlikimo idėjomis.
Vilbutas nėra tiesioginis bendrinis lietuvių kalbos žodis. Jo reikšmė aiškinama pagal asmenvardžių sandarą ir kamienų simboliką. Skirtingais laikotarpiais vilkas galėjo būti suvokiamas kaip grėsmingas plėšrūnas, miško sargas arba laisvės ženklas. Todėl vardo reikšmė priklauso nuo pasirinktos kultūrinės interpretacijos.
