Vilas dažniausiai aiškinamas per germanų žodį wil, reiškiantį valią, troškimą arba ryžtą. Ši reikšmė siejama su vidiniu apsisprendimu veikti ir pasirinktu siekiu įgyvendinti sumanymą. Lietuvių kalboje vardas išlaiko trumpą, aiškų ir lengvai tariamą skambesį.
Vardo Vilas reikšmė nėra susijusi su vienu konkrečiu daiktu ar gamtos reiškiniu. Ji nusako abstrakčią valios sąvoką, kuri skirtingose tradicijose gali būti suprantama kaip ryžtas, noras arba dvasinė kryptis. Germanų vardyne šaknis wil dažnai vartojama sudurtiniuose varduose, kuriuose pabrėžiama valia ir pasirinkimas.
Simboliniuose aiškinimuose valia siejama su gebėjimu apsispręsti, laikytis pasirinktos krypties ir prisiimti atsakomybę. Tai kultūrinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta savybė. Krikščioniškoje Europos tradicijoje ši šaknis paplito per germanų kilmės vardus, kuriuos nešiojo istoriniai valdovai ir dvasininkai.
Kai kuriuose šaltiniuose Vilas laikomas sutrumpinta vardo Vilhelmas forma. Todėl greta pažodinės valios reikšmės kartais nurodoma platesnė apsaugos ir ryžto simbolika. Tokia interpretacija kyla iš sudurtinio vardo sandaros, o ne iš atskiro lietuviško žodžio.
