Vilanda dažniausiai siejama su meistrystės, kūrybos ir sumanaus darbo samprata. Tokia interpretacija remiasi germanų vardų tradicija ir pasakojimais apie išskirtinį amatininką.
Artimiausias originalus žodis yra senosios vokiečių kalbos vardas Wīland arba Wieland. Lietuviškai jis dažniausiai verčiamas kaip „meistras“, „įgudęs kūrėjas“ arba „amatininkas“. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami keli aiškinimai, todėl vienintelė galutinė reikšmė nėra nustatyta.
Germanų legendose Wielandas vaizduojamas kaip nepaprastų gebėjimų kalvis. Šiame kultūriniame kontekste vardas simbolizuoja kruopštų darbą, techninį išmanymą ir gebėjimą sukurti vertingą daiktą. Tai kultūrinė interpretacija, o ne moksliškai patvirtinta asmens savybių prognozė.
Kai kuriuose šiuolaikiniuose vardų aiškinimuose Vilanda siejama su kūrybine galia ir atkakliu siekiu tobulinti rezultatą. Tokie aiškinimai priklauso simbolinei vardų tradicijai. Jie neatspindi vienodos visų kalbininkų nuomonės.
Viduramžių pasakojimuose Wielando įvaizdis buvo susijęs su kalvyste, ginkladirbyste ir nepaprastu amato tikslumu. Dėl šio kultūrinio sluoksnio vardas įgijo meistriškumo bei išradingumo atspalvį. Šiuolaikinėje vartosenoje ši reikšmė dažniau suprantama perkeltine prasme.
