Viktorina reiškia „nugalėtoja“ arba „laimėtoja“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu victor, lietuviškai reiškiančiu nugalėtoją. Moteriškoji forma pabrėžia moterišką gramatinę bei vardinę reikšmę.
Pažodinė reikšmė nurodo pergalę, laimėjimą ir gebėjimą įveikti varžovą. Senovės Romos kalboje žodis victor apibūdino žmogų, pasiekusį pergalę mūšyje, varžybose ar ginče. Vėliau ši sąvoka įgijo platesnį simbolinį turinį.
Krikščioniškoje tradicijoje pergalė dažnai buvo aiškinama kaip dvasinis atsparumas ir tikėjimo išlaikymas. Romėnų kultūroje laimėjimas siejosi su garbe, pripažinimu ir valstybės galia. Šiuolaikinėje vartosenoje reikšmė dažnai suprantama simboliškai. Ji gali reikšti tikslo pasiekimą, atkaklumą arba sėkmingą sunkumų įveikimą.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Viktorina siejama ne tik su pergale, bet ir su triumfu. Šie aiškinimai remiasi tuo pačiu lotynišku žodžiu, tačiau skiriasi stilistiniu atspalviu. „Nugalėtoja“ yra tiesioginis vertimas, o „triumfuojanti“ labiau pabrėžia iškilmingą pergalės pobūdį. Todėl vardo reikšmė gali būti suvokiama tiesiogiai arba perkeltine prasme.
