Vijūnė siejama su lietuvišku žodžiu „vijūnas“. Lietuvių kalboje taip vadinama gėlavandenė žuvis, priskiriama vijūninių šeimai. Į lietuvių kalbą šis žodis verčiamas kaip „vijūnas“ arba „vijūninė žuvis“.
Pažodinė reikšmė tiesiogiai susijusi su gamtos pasauliu. Ji neapibūdina žmogaus profesijos, būdo ar socialinio vaidmens. Gamtiniuose simboliuose žuvis dažnai siejama su vandeniu, gyvybe, judėjimu ir prisitaikymu. Tokios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, o ne patvirtintai vardo reikšmei.
Baltų kultūroje vanduo buvo svarbi gyvybės, atsinaujinimo ir ribinių erdvių simbolika. Todėl Vijūnė gali būti poetiškai siejama su vandens pasauliu ir gamtos kaita. Šis aiškinimas yra kultūrinė interpretacija, nes nėra vieno visuotinai pripažinto simbolinio aiškinimo.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Vijūnė laikoma moteriška žodžio „vijūnas“ forma. Kituose šaltiniuose ji pristatoma kaip savarankiškas lietuviškas gamtinis vardas. Vijūnė išlaiko aiškią sąsają su lietuvišku gamtos žodynu ir vandens gyvūnija.
