Vidutis siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „vidus“, reiškiančiu vidinę erdvę, centrą arba tai, kas yra žmogaus viduje. Pažodinis aiškinimas gali būti perteikiamas kaip „vidinis“, „esantis centre“ arba „susijęs su vidumi“.
Ši reikšmė yra kalbinė interpretacija, o ne vienintelė oficialiai nustatyta vardo definicija. Lietuvių tradicijoje žodis „vidus“ gali reikšti ne tik vietą, bet ir vidinį pasaulį, esmę, jausmus bei sąžinę.
Vidutis simbolinėje plotmėje gali būti siejamas su namų centru, šeimos branduoliu ir dvasiniu pastovumu. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl jų nereikėtų laikyti istoriniais faktais.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose vardas siejamas su vidine darna ir artumu savam kraštui. Ši interpretacija kyla iš lietuviško žodyno, kuriame „vidus“ dažnai vartojamas žmogaus esmės apibūdinimui.
Skirtingais laikotarpiais vidus galėjo būti suprantamas kaip slėptas jausmų pasaulis, šeimos branduolys arba vietos centras. Todėl vardo reikšmė gali turėti tiek erdvinį, tiek dvasinį aiškinimą.
